- vėluma
- vėlumà sf. (3b) RŽ, DŽ, NdŽ, Dv, Skrb, Ėr vėlus laikas: Gerai, Die[ve], sakai, dar̃ ankstuma, ne vėlumà DrskŽ. Buvo lig vė̃lumai GrvT103. Ateina pavalgęs ir pjauna lig vė̃lumai Krs. Dėl vėlumõs tai nieko, galit būt Lb. Vištos ik vė̃lumai landžiauna po atšlaimą Arm. Višta lig vėlumõs gūrinėja Tr. Lig vėlumos sėja: kiek paima [sėklos], noria išbert Ar. Tokioj vėlumõj aš nemisliau, kad atvažiuosi Sdk. Aš šitei nedirbu lig vėlumõs, visada pabaigiu su saule Ant. Darbas šiokią dieną iki vė̃lumai Žž. Sueis [merginos vakaruoti] su darbais, lempa dega iki vėlumõs Alks. Paskui mes valgėm ir gėrėm, aš vėl pasakojau visą dieną lig vėlumos J.Balč. Visu keliu krimtosi, kam laukė vėlumos, kad galėjo suvėlinti M.Katil. Prie stalo užtruko iki vėlumos LzP. Jam nerūpėjo nei anksti keltis, nei gulti vėlumėlėj LTR(Dkk).
Dictionary of the Lithuanian Language.